2011 m. sausio 29 d., šeštadienis

Vaikystės prisiminimai

Prisiminiau visai netikėtai, kai draugė pasiskundė, kad neišsitenka su savo mobiliojo operatoriaus planu - 2000 nemokamų sms ir 7h nemokamos į visus tinklus. 

Prieš 10 metų, o gal porą metų daugiau ar mažiau, pamenu kaime su drauge sėdėjom ant suoliuko ir fantazavom. Jei padarytų nemokamas žinutes bent dienai. O jei bent savaitei? O jeigu mėnesiui tai išvis būtų kažkas nerealaus. Rašyčiau nuo ryto iki vakaro. O jei skambučių kaina būtų apie 50ct už minutę būtų išvis pasaka. Oj kiek tada svajojom. Atrodė tokiom svajonėm nelemta išsipildyti.

Atsimenu tada turėjau Tele2 kur žinutė tuo metu kainavo 45 centus. Tėvai naudojo Omnitelį - žinutės kaina 75ct. O tik pradėjus populiarėti telefonams tėtukas nupirko Nokia 1611. Geros plytos dydžio. Žinučių rašyt nebuvo galima, tik gauti. Minutės kaina 3.75Lt. Kai kas nors skambindavo viską metus tekdavo bėgti iš už kiemo ant kelio ir ropštis ant kalniuko, kad ryšis būtų. Kai atsirado Tele2 ryšis  būdavo mano lovoj prie pagalvės ir tai tik dvi padalos. O kai klasiokas gyrėsi naujuoju "Sony Ericson'u" kuriame išsaugomi "net" 3 priimti skambučiai ir 5 rinkti. Ekranas ala plačiaekranis dviejų eilučių. 

Tokių ir panašių prisiminų turiu iš jaunystės, kai technika dar tik pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. Kai apie nemokamas žinutes ar skambučius buvo galima tik pasvajoti. Kai norint paskambinti reikėjo pasilipti ant kalniuko, kad ryšį geriau gaudytų. Kai su telefonu trinktelėjus per galvą žmogus traumatologiniam atsidurti galėjo. Kai mada buvo telefoną pasikabinus ant kaklo nešioti, kad visi matytų. Kai seniai seniai Bitės mažiausia papildymo suma buvo 100Lt. Kai polifoninės muzikėlės buvo kuuuulll. Kai jei namų telefonu neatsiliepi tris dienas, tada pradėdavai galvoti, gal kas nutiko, o ne dabar - neatsiliepi minute ir jau mama galvoja, kad tau kas nutiko. Kai rašant sms žinutes buvo išnaudojami visi simboliai. Kai pats žinutės rašymas buvo dienos įvykis. Kai niekas nesiuntinėjo beverčių sms, tik su simboliais.

Kai visi nebuvome priklausomi nuo to mažo aparačiuko - telefono, kaip šiandieną, kai iš rankų jo nepaleidžiam. Ir be telefono jaučiamės lyg be rankų. 

1 komentarai (-ų):

Ieva___________________________ rašė...

Ak, tikrai, buvo visa tai kažkada, pamenu.Staiga pasijaučiau labai sena... :D

2011 m. sausio 30 d. 00:49
 

©2009ILLUSION BLOG | by TNB